Gailestingumo vaidmuo Teismo dieną

Šiandien mano dėmesį patraukė Jokūbo 2:13: „Teismas negailestingas tam, kuris neparodė gailestingumo. O gailestingumas triumfuoja prieš teismą. “

O kaip mums sako Hebrajams 9:27: „Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to – teismas“

Taip pat 2 Korintiečiams 5:10: „Nes mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų pagal tai, ką jis, gyvendamas kūne, darė – gera ar bloga“

MES VISI stosime prieš Kristaus teismo krasę. Čia nėra jokių išimčių, o nuosprendis bus paskelbtas pagal mūsų darbus – gerus ar blogus. Žinau, kad daugeliui žmonių kyla problemų, kai jie girdi apie teismą. „Tikėjimas“, – sako jie, – „mane išgelbėjo, ir man nereikės stoti prieš jokį teismą.“ „Galiu gyventi kaip noriu, kaip ir visi kiti, be gailestingumo ar meilės savo artimui, bet kadangi aš ‚tikiu‘, tai nesvarbu“, – priduria jie. Bet, mano drauge, tai svarbu! Nes, paprasčiausiai tariant, tikėjimas be gailestingumo ir meilės darbų yra negyvas, neegzistuojantis, tuščias, melagingas ir teorinis. Toks melagingas tikėjimas neišgelbės nė vieno. Tai mums sako Paulius, ir tai mums sako ir Jokūbas:

Galatams 5:19–21
„Kūno darbai aiškūs – tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės. “

Jokūbo 2:14–18
„Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas? Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: “Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite”, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kokia iš to nauda? Taip ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs. Bet kažkas pasakys: “Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus”. Parodyk man savo tikėjimą be darbų, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą. “

Taigi mes visi, vienas po kito, stovėsime prieš Kristaus teismo krasę, ir ten bus atskleisti mūsų darbai. Ne mūsų teologinės žinios, ne Biblijos studijos ar išmokti eilėraščiai. Šie dalykai nesvarbūs. Jie yra priemonės tikslui pasiekti, o ne pats tikslas. Aš skaitau Bibliją ne tam, kad ją pakartotų kaip papūga, bet tam, kad ji man padėtų geriau gyventi krikščionišką gyvenimą. Juk net fariziejai turėjo teologinių žinių! Taip pat ir kunigas bei levitas, kurie „Gerojo samariečio“ palyginime sutiko plėšikų sumuštą keliautoją, paliktą kelyje mirti. Bet tai jiems nepadėjo. Vietoj to, kad parodytų gailestingumą savo pusgyviam artimui, jie praėjo pro šalį! Jie paliko jį mirti! Jų širdyse nieko nesuvirpėjo! Ir kokia buvo prasmė to, kad jie buvo kunigai ar levitai? Ar to, kad aukojo aukas? Ar to, kad mokėjo dešimtinę iš to, ką turėjo? Štai ką Kristus jiems pasakė:

Mato 23:23
„Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o paliekate, kas Įstatyme svarbiau, – teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. Tai turite daryti ir ano nepalikti! “

Teisingumas, Gailestingumas ir tikėjimas – tai yra svarbesni dalykai, svarbiausi tiek tada, tiek šiandien. Jie yra pastovūs ir nekintantys. Ir vėl mūsų Viešpats sako:

Mato 9:13
„Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’. Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai”. “

Ir vėl toje pačioje Evangelijoje, kreipdamasis į tuos pačius žmones:

Mato 12:7
„Jei būtumėte supratę, ką reiškia ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’, nebūtumėte pasmerkę nekaltų. “

Dievas trokšta gailestingumo. O gailestingumas, grįžtant prie Jokūbo, bus mūsų gynyba teismo dieną. Kas parodė gailestingumą, tam jis kalbės jo naudai teismo dieną. Kaip mums sako ir apaštalas Petras savo pirmajame laiške:

1 Petro 4:8
„Visų pirma karštai mylėkite vienas kitą, nes meilė uždengia gausybę nuodėmių. “

Gailestingumas yra meilės išraiška. Negali būti gailestingas, jei nemyli. Ir negali mylėti, jei esi negailestingas! Taigi meilė uždengs daugybę nuodėmių. Gailestingumas nugali teismą! Bet jei nėra gailestingumo, tuomet ir teismas bus negailestingas! Kaip mūsų Viešpats mums dar kartą sakė:

Mato 6, 14–15
„Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums, o jeigu jūs neatleisite žmonėms jų nusižengimų, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.“

Jums bus atleista, jei jūs atleisite. Jei parodėte gailestingumą, gailestingumas bus parodytas ir jums. Mes visi mirsime, o po to ateis teismas. Mes visi stovėsime prieš Kristų, kad gautume atlygį pagal tai, ką padarėme. Ir net jei mes elgėmės neteisingai – o tai yra visiškai neabejotina –, bet parodėme gailestingumą savo artimiesiems, ir net jei turėjome daug nuodėmių, bet mūsų širdyse buvo meilė, parodėme gailestingumą savo artimui, nepraėjome pro šalį ir nepalikome sužeistojo mirti, bet perrišome jo žaizdas, pakėlėme jį ir padėjome jam – tada šie poelgiai kalbės mūsų naudai ir uždengs mūsų kaltes. Jie ištrins teismą; jie padarys jį neegzistuojantį. Būtent šia prasme aš suprantu Jono 5:24:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.“

Kas neatsidurs teisme? Tas, kuris klausosi Dievo Žodžio ir „tiki“ juo tik intelektualiai, protu, jo neįgyvendindamas? Ne! Ne apie tokį asmenį kalba Viešpats. Jis aiškiai tai išdėstė:

Mato 7:21–27
„Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje. Daugelis man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!’ Tada Aš jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!’ Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus”. “

Ne teorinis, intelektualus „tikėjimas“ suteikia mums amžinąjį gyvenimą, bet aktyvus, gyvas tikėjimas, kuris įgyvendinamas praktikoje – taigi tikėjimas, kuris VYKDO Dievo valią. Taigi tas, kuris tikrai tiki, vykdydamas Dievo valią – o meilė ir gailestingumas yra pačioje Jo valios šerdyje – tas, taip, nepatirs teismo. Jam gailestingumas bus pasididžiavimas tą dieną, o teismas neturės jam jokios galios. Teorinis tikėjimas, kuris egzistuoja tik mintyse ir kurio nelydi meilė bei gailestingumas, tiesiog nėra tikėjimas. O tiems, kurie neparodė gailestingumo, teismas taip pat bus negailestingas! Neturėkime dėl to jokių iliuzijų.

Taigi, broliai ir seserys, eikime su gailestingumu ir meile savo artimų atžvilgiu ir kiekvieną dieną laikykime proga papildyti savo sąskaitą danguje gailestingumo ir meilės indėliais. Nes, kaip mums sakė mūsų Viešpats:

Mato 5:7
„Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo. “